Antradienis. Susirinkę mados istorijos paskaitoje su nekantrumu laukėme ką gi šį kartą veiksime. Dėstytoja Daiva Urbonavičiūtė pasiūlė paklaidžioti po užupį ir užsukti į kelis ,,,butikus"
Mane visą laiką žavėjo užupis ir būtent lietingu oru jis atrodo ypatingai gražus. Šaltus, betoninius pastatus šildo jauki pro langus sklindanti šviesa, o iš jų skleidžiami kvapai kviečia užeiti...
Ir štai mes ,,Baltame miške", taip jus teisingai supratote, tai miškas, bet jis nepaprastas, o stebuklingas. Šis ,,butikas" panašus į skrynelę, kurioje rasite nepaprastų dalykėlių: nuo paltų kolekcijos iki žiedų. Viena iš man patikusių prekių buvo apyrankė, kuri nepaisant savo didumo praskaidrino dieną ir papildė ,,kalėdinių norų“ sąrašą. Taip pat, dar vienas miško ,,gyventojas" kurį norėčiau prisijaukinti - ,,naked bruce" tamprės. Man jau teko girdėti apie jas per paskaitas, bet tada jos nepaliko tokio įspūdžio iki tol... kol jų nepaliečiau. Kamputyje kukliai ,,apsigyveno" medinių peteliškių kolekcija (jas pamačius, nebelaužau galvos ką gi padovanoti vaikinui gimtadienio proga.).Nors visi šie ,,gyventojai" yra unikalūs, bendrai jie sukuria gražią kompoziciją, o visa tai vainikuoja miško garsai. Maža to, mes pasisupome ant medinių supynių, kurios įrengtos vidury ,, butiko", o kartu nusifotografavom prie ,,Lūpdažio MILŽINO“, kuris pagamintas iš beveik 6000 panaudotų lūpų dažų pakuočių.
Išėjus iš ,,Balto miško“ pasijutom gėriau. Šypsojomės ir dalijomės įspūdžiais, o dalintis tikrai buvo kuo. Beeinant žvilgsnį, o tiksliau uoslę, patraukė kvapų mišinys sklindantis iš ,,Visokių daiktų krautuvėlės". Grupiokė pasiūlė užeiti ir vos peržengę slenkstį nepasigailėjome...
Mus pasitiko ,,,butiko" savininkai, kurie su didžiuliu noru pradėjo pildyti orą maloniais aromatais. ,,Tai apdulkėjusių knygų kvapas "- paaiškino savininkas. Vos užuodus kvapą pasijutau esą senoje bibliotekoje. Kiekvienas uostomas kvapas kėlė prisiminimą. Močiutės sodyba, Paryžius, džiazas..." mėgavomės kvapais, o kartu ir keliamomis asociacijomis. Galiausiai nuo kvapų gausybės pradėjo svaigti galva, todėl padėkoję iškeliavome..
Tą vakarą grižus namo džiūgavau, kad norint praskaidrinti sau vakarą tereikia išeiti iš namų/auditorijų ir apsidairyti. Nuostabu, jog tai kas gali sukelti tau šypsena yra taip arti ...
Įrašą parengė: Julija Artiuškina
Fotografė: Lina Martinkėnaitė
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą